apvožti

apvóžti tr., apvõžti, -ia (àpvožia), àpvožė 1. H, H159, N, Š, BŽ267, LVI135, NdŽ, KŽ, DŽ¹, Vgr, Dj, Sug apdengti (dangčiu, dubeniu), uždengti: Apdengiu, apvožiu SD¹87, SD224. Apvožiu, užvožiu R68, MŽ90. Puodą dangčiu apvóžti K. Supjaustai [ajerų šaknis] ir vandeniu verdančiu užpili ir apvóži Jdp. Apvóžta trilitriu žvakė [kapinėse], tai raztrūkęs stiklas Klt. Kad buvę kuo apvóžt bačkelė, ne teip pridulkės Sdk. In nakties apvóžiu kvietkus bliūdu, kad nenušalt Ktk. Voras sugaunamas ir su riešuto kevalu apvožiamas ant vaiko bambos LTR(Ppl). Ans nusimovė kepališių, tą paukštelį padėjo, su kepališiu apvóžė Žr. Tas rožes apvóžam – dangstyti reik Trk. Kiaušinį vilna apvyniodavo, apvóždavo ir palikdavo [ieškodami vandens gyslos] PnmŽ. Ta gesyklė ne vien gal išnaikinti ugnį ant degančios vietos, bet ir lekančią ugnį apvožti ir užgesyti S.Dauk. | Kauliniais [vaisiais] vadinam, jei grūdas yra apvožtas kiautu S.Dauk. Dangus viską apvožęs laiko A.Vien. Liūdnios dienos, dujotos, kaip su puodu apvožtì Krš. Žemė blizgėjo, lyg stiklu apvožta M.Katil. | prk.: Naktis apvožusi žemę kaip paukštė gūžtą M.Katil. ^ Kaip su torelka apvóžė (suvaržė veiksmus), čia mieste visai blogai Krš. Po stiklu vaiko neapvóši Vkš. | refl. intr., tr.: Burną perkreipė ir akis apsivožė Plv. Mergele širdele, kap gulsi, niekočia apsivožk LTR(Rod). Ilgai netrunkant jis atsigulė ir apsivožė ant savęs valtelę, bet užmigti negalėjo rš. Kažin ką seniejai atsikėlę darytų, tur būti, spruktų į grabą apsivóžti Krš. Ka jau parejau [į miestą], apsivóžiau kaip su gelda, taip i gyvenu Vkš. Dangus apsivóžęs kap puodu, moj bus lietaus Rod. | prk.: Tai ko čia mus mulkini?! Taip ir sakyk, kad jau apsivožęs (vedęs)! K.Saj. ^ Nuo ligos ir mirties su kubilu neapsivóši Šk. ║ refl. apsisupti, apsimaukti: Skarele apsvóžus, gal kad nepažint Klt. 2. vožiant pakišti: Aš an tos malkos akminų sėdėjau, po bačka buvau apvožtà Als. Vištą pereklę apvožia (apvožiu MŽ) R. Pereklę vištą po kokiu ryku apvoža Prk. Kad višta neperėtų, aną laikė apvóžę po krežiu Vkš. Apvóžk vištą su katilu, kad vištyčiai nenušaltų Skd. An pečiaus apvóžė [viščiuką], pabuvo i atsigaiveno, atsidobėjo Švnč. Po loviu àpvožei, palaikai tris dienas, nekverkščia [višta] Nmn. Apvóžiu i kralką kai vištą, prisdūsuoja, jam šiulčiau Klt. | Sukas in ūlyčelės veselia – ūžt lineika, i apvóžė abu jaunuosius Klt. | prk.: Apvóžė ją kai dangčiu, niekur neišeina, neišvažiuoja Klt. 3. RtŽ, ŠT 301, KŽ, DŽ¹ apversti apačia aukštyn: Išmazgojo puodą ir ant suolo apvóžė Vkš. Karalaitė tuoj išgėrė vyną, apvožė stiklelį ant stalo, ir suskambėjo aukso žiedas LTR(Žal). Àpvoži taburetką, ir statukas Drsk. Ėmė ir apvožė vežimą Rmš. O ant ežero to krašto laivė didelė buvo išvilkta, apvožtà Sb. Bangos laivą apvožė LC1882,5. | refl. Š, KŽ, DŽ¹, Tlž, Ut: Tas vežimas apsivóžė, arkliai nuklimpo Grnk. Lėkė kaip be galvos ir apsivóžė antraip vežimas Vvr. Užsimušo su mašina: apsivóžė i nebgalėjo atvožti tos mašinelės Brs. Pininginė iškrito ir ana teip apsivóžė Brs. Vienas vežimas į giliausią griovį apsivožęs, arkliai ant šonų suvirtę Žem. Valtis apsivóžė K. Laivas į upę apsivožęs Prk. ^ Amen muno jaunos dienelės: apsivóžėm kaip su kibitka (apie nenusisekusias vedybas) Vkš. ║ BzF200, Tlž apversti: Vožt sau, ir apvóžė [pieną] ant stalo kipšūtis (vaikas) Grdm. Bevažiuojant bažnyčion geras arklys pasibaidė, kalamašką apvožė Vaižg. | refl. BzF200, Grg, Al, Mrk, Srj: Važiavo ir apsivóžė su savo motociklu Trk. Užvažiavom ant kelmo ir apsivóžėm Ėr. Par menką plaukelį neapsivóžėm toj sąsukoj Užv. Slidu, da apsvóši – nevažiuok mašina Aln. Pogeris vežimukas šieno apsivóžė Lk. | prk.: Kada pry širdies (kai sergi širdimi), gali greit apsivóžti (kristi negyvas) Varn. ║ refl. apsilieti, apsipilti: Motriškos eina kvepėdamos, vóžte apsivóža su dikalonais Rdn. 4. N prk. paslėpti, nuslėpti: Apvožiu savo darbus SD269.

◊ su grabù apsivóžus eĩti baigti gyvenimą: Jau anūkai (nj.) paseno, o mes jau eĩnam su grabù apsivóžę Sd.

\ vožti; antvožti; apvožti; atvožti; įvožti; išvožti; nuvožti; pavožti; parvožti; pervožti; pravožti; privožti; suvožti; užvožti